Korce-Pyjet e djegura;deme prej miliardash
Me renien e shiut te 5 gushtit,duket se u mbyll nje periudhe e tmerrshme zhuritese.Flaket e papara qe perfshijne pyjet e Qarkut te Korces,prej 16 korrikut2007,nuk mbahen mend as nga pleqte me te mocem,por as nuk jane shenuar ne ndonje anal te historise se ketij Qarku.Ne baze te te dhenave nga zyra e emergjenave civile prane Prefektures,afro 1000 ha pyll,kryesisht bredh dhe pishe, jane pershkruar prej zjarreve te korrikut.Nga keto,afro 500 ha jane djegur plotesisht.Nese do te benim nje llogari te thjeshte,do te gjendeshim keq ne marrrjen me mend te shifrave,shifra keto qe te do te na futnin ne nje labirint demesh te pa imagjinueshme.Sipas specialisteve te pyjeve,per cdo hektar pyll mbillen rreth 5 mije rrenje pisha.Ne 500 hektare jane 2 milion e 500 mije rrenje.Nese cdo rrenje pishe te ritur do ta shumezonim,minimumi, me 10 mije lek te rinj,qe kushton do njera nga keto rrenje,atehere do te na dilte para nje shifre te llahtarshme.Pervec kesaj,vetem ne pyjet e Germenjit,punonin rreth 500familje teccilat siguronin jetesen me shfrytzimin e ketyre pyjeve,per lende ndertimi apo dru zjarri;mandej te tjeret mblidhnin gjate gjithe vitit bime medicinale.Nder kryesorit ishte salepi,personat qe merreshin me kete bime nxirrnin rreth 300 deri 400mije leke te rinj ne vit.
Ky eshte demi ekonomik,por demi ekologjik eshte edhe me i madh,pasi nje pishe qe te vije ne momentin e shfrytezimit do 25-30 vjet(pra nese nuk ndodh ndonje katastrofe si kjo e sivjetmja,pyjet e Germenjit do te rigjenerohen rreth vitit 2040-2050).Pervec kesaj,ozoni ne ate zone do te jete shume me i paket se me pare dhe kafshet e arratisura prej flakeve duan vite qe te kthehen.
Kjo katastrofe ka ne radhe te pare ,si shkatar kryesor,drejtuesit e ndermarrjes se pyjeve,te cilet nuk e kane organizuar nje sistem efikas parandalimi dhe sinjalizimi dhe se dyti, inatin e verber te banoreve te ketyre aneve,te cilet duke shfryre inatin ndaj pronareve te ketyre pyjeve,behen shkaktare te katastrofave te tilla qe rendojne mbi te gjithe banoret.
-Erget Cenolli
TEC-i mud te rehabilitohet
Korēė-Ne qytet arrriti perseri koha e gjeneratoreve.Sivjet ndoshta me shpejt se heret e tjera.Qytetaret po perballen me 4 e me teper ore kufizime fshataret I kane oret e kufizimeve, edhe me te gjata.Bizneset ankohen se po falimentojne.Kesaj po I shtohet edhe pandehma hedhur nga ministri I financave se cmimi I energjise do te rritet.E ne kete periudhe krize, vjen lajmi se: Energjia mund tė prodhohet nė Korēė,nėse do tė rifillonte punėn TEC-i i kėtij qyteti.Nė kėte pėrfundim kanė aritur disa specialistė tė energjitikes.
Nė Korēė qė prej mesit tė viteve 70,punonte me kapacitet tė plotė njė prej TEC-eve kryesorė tė vendit.Nė tė vėrtetė,nė kėtė rajon, punonin 3 TEC-e,pasi dy tė tjerė ndosheshin nė qytzėn e Maliqit,rreth 15 km ,nga Korēa.Sėbashku kėto TEC-e prodhonin 15.000 kv energji elektrike nė ditė.TEC-i i qytetit tė Korēės,prodhonte nė ditė 6000 kv,duke furnizuar rregullisht nje pjese te mire tė familjeve tė qytetit.Prej furnizuesve tė fuqishėm kombetare,nė kėtė rajon,furnizoheshin vetėm fabrikat dhe uzinat,ndėrsa banorėt,nė pėrgjithėsi mernin energjinė prej furnizuesit elektrik, qė ndodhej nė qytetin e tyre.Pėrveē energjisė,ky TEC gjatė dimrit,1 tetor-30 mars, furnizonte me ngrohje tė gjitha spitalet ,institucionet arsimore,institucionet shtetėrore e partiake tė kohės,si edhe bibliotekėn,teatrin dhe qendrėn kulturore,si edhe nje te treten e banesave tė qytetit.Pėr shkak tė kėsaj ngrohjeje,qyteti kursente me mijėra metra kub dru zjarri nė vit,ēka bėnte qė pyjet tė ruheshin dhe mos dėmtoheshin pėr shkak tė nevojave per ngrohje.Kėto tre TEC-e punonin me qymur guri,mineral qė nxirrej nga tre apo katėr miniera,qė ndodheshin nė njė reze jo mė tė madhe se 40 km,pėrreth qytetit tė Korēės.Te tre kėto burime tė konsiderueshėm energjie,
Me renien e shiut te 5 gushtit,duket se u mbyll nje periudhe e tmerrshme zhuritese.Flaket e papara qe perfshijne pyjet e Qarkut te Korces,prej 16 korrikut2007,nuk mbahen mend as nga pleqte me te mocem,por as nuk jane shenuar ne ndonje anal te historise se ketij Qarku.Ne baze te te dhenave nga zyra e emergjenave civile prane Prefektures,afro 1000 ha pyll,kryesisht bredh dhe pishe, jane pershkruar prej zjarreve te korrikut.Nga keto,afro 500 ha jane djegur plotesisht.Nese do te benim nje llogari te thjeshte,do te gjendeshim keq ne marrrjen me mend te shifrave,shifra keto qe te do te na futnin ne nje labirint demesh te pa imagjinueshme.Sipas specialisteve te pyjeve,per cdo hektar pyll mbillen rreth 5 mije rrenje pisha.Ne 500 hektare jane 2 milion e 500 mije rrenje.Nese cdo rrenje pishe te ritur do ta shumezonim,minimumi, me 10 mije lek te rinj,qe kushton do njera nga keto rrenje,atehere do te na dilte para nje shifre te llahtarshme.Pervec kesaj,vetem ne pyjet e Germenjit,punonin rreth 500familje teccilat siguronin jetesen me shfrytzimin e ketyre pyjeve,per lende ndertimi apo dru zjarri;mandej te tjeret mblidhnin gjate gjithe vitit bime medicinale.Nder kryesorit ishte salepi,personat qe merreshin me kete bime nxirrnin rreth 300 deri 400mije leke te rinj ne vit.
Ky eshte demi ekonomik,por demi ekologjik eshte edhe me i madh,pasi nje pishe qe te vije ne momentin e shfrytezimit do 25-30 vjet(pra nese nuk ndodh ndonje katastrofe si kjo e sivjetmja,pyjet e Germenjit do te rigjenerohen rreth vitit 2040-2050).Pervec kesaj,ozoni ne ate zone do te jete shume me i paket se me pare dhe kafshet e arratisura prej flakeve duan vite qe te kthehen.
Kjo katastrofe ka ne radhe te pare ,si shkatar kryesor,drejtuesit e ndermarrjes se pyjeve,te cilet nuk e kane organizuar nje sistem efikas parandalimi dhe sinjalizimi dhe se dyti, inatin e verber te banoreve te ketyre aneve,te cilet duke shfryre inatin ndaj pronareve te ketyre pyjeve,behen shkaktare te katastrofave te tilla qe rendojne mbi te gjithe banoret.
-Erget Cenolli
TEC-i mud te rehabilitohet
Korēė-Ne qytet arrriti perseri koha e gjeneratoreve.Sivjet ndoshta me shpejt se heret e tjera.Qytetaret po perballen me 4 e me teper ore kufizime fshataret I kane oret e kufizimeve, edhe me te gjata.Bizneset ankohen se po falimentojne.Kesaj po I shtohet edhe pandehma hedhur nga ministri I financave se cmimi I energjise do te rritet.E ne kete periudhe krize, vjen lajmi se: Energjia mund tė prodhohet nė Korēė,nėse do tė rifillonte punėn TEC-i i kėtij qyteti.Nė kėte pėrfundim kanė aritur disa specialistė tė energjitikes.
Nė Korēė qė prej mesit tė viteve 70,punonte me kapacitet tė plotė njė prej TEC-eve kryesorė tė vendit.Nė tė vėrtetė,nė kėtė rajon, punonin 3 TEC-e,pasi dy tė tjerė ndosheshin nė qytzėn e Maliqit,rreth 15 km ,nga Korēa.Sėbashku kėto TEC-e prodhonin 15.000 kv energji elektrike nė ditė.TEC-i i qytetit tė Korēės,prodhonte nė ditė 6000 kv,duke furnizuar rregullisht nje pjese te mire tė familjeve tė qytetit.Prej furnizuesve tė fuqishėm kombetare,nė kėtė rajon,furnizoheshin vetėm fabrikat dhe uzinat,ndėrsa banorėt,nė pėrgjithėsi mernin energjinė prej furnizuesit elektrik, qė ndodhej nė qytetin e tyre.Pėrveē energjisė,ky TEC gjatė dimrit,1 tetor-30 mars, furnizonte me ngrohje tė gjitha spitalet ,institucionet arsimore,institucionet shtetėrore e partiake tė kohės,si edhe bibliotekėn,teatrin dhe qendrėn kulturore,si edhe nje te treten e banesave tė qytetit.Pėr shkak tė kėsaj ngrohjeje,qyteti kursente me mijėra metra kub dru zjarri nė vit,ēka bėnte qė pyjet tė ruheshin dhe mos dėmtoheshin pėr shkak tė nevojave per ngrohje.Kėto tre TEC-e punonin me qymur guri,mineral qė nxirrej nga tre apo katėr miniera,qė ndodheshin nė njė reze jo mė tė madhe se 40 km,pėrreth qytetit tė Korēės.Te tre kėto burime tė konsiderueshėm energjie,
mbanin nė punė rreth 7000 punonjės nga i gjithė rrethi.Ndonėse gjatė punės sė tyre, TEC-et lėshonin nė atmosferė gaze qė nuk ishin tė shėndetshėm pėr trupin e njeriut,pėrsėri ndotja qė ata shkaktonin, ishte nė vlera minimale po ta krahasojmė me ndotjen e sotme tė qytetit,ndotje qė sipas specialistėve,po shkon drejt vijės sė kuqe tė caktuar nga KE pėr ndotjen e mjedisit.
Me prishjen e sistemit komunist dhe fillimin e epokės sė nivelit zero edhe TEC-et e Korēės e tė Maliqit filluan tė shkatėrrohen dhe degradojnė dita-ditės.Mbyllja e tyre u justifikua me shkaqe tė ndryshme si p.sh.;shterimi i minierave tė qymyrgurit,gjė qė nuk rezulton e vėrtetė sepse vetėm miniera e Babjenit ,rreth 25 km nga qyteti i Korēės,qė u zbulua vitet e fundit tė sistemit komunist,nuk u shfrytėzua asnjė metėr,dhe thuhet se aty ka rezerva qymyrguri pėr rreth 20 vjet.Nė TEC-in e Korēės dhe tė Maliqit, pas mbylljes, mbetėn vetėm disa punonjės,tė cilėt pėrgjigjen vetėm pėr konservimin dhe ruajtjen e tyre.Specialistėt e energjitikės, nė kėtė qytet, thonė se ky TEC mund tė rinovohet,sepse pjesa kryesore turbinat, mund tė punojnė.Para disa vitesh,e mė sakte kur nė krye tė bashkisė sė qytetit ishte kryebashkiak ing. Gjergji Duro,nga bashkia u ndėrmor,me financimin e KE,njė projekt qė bėnte tė mundur nėpėrmjet TEC-it,ngrohjen qėndrore tė qytetit.Ky projekt fitoi edhe ēmim nė njė prej konkurseve ndėrkombėtarė,por realizimi I tij mbeti nė mes pasi nė krye tė bashkisė erdhi agronomi Robert Damo.Sot TEC-i jo vetėm qė nuk punon,por edhe punonjėsit qė pėrgjigjen pėr konservimin dhe ruajtjen e tij,per muaj emuaj me radhe, nuk paghen,gjė qė i ka bėrė ata tė ankohen ndaj KESH-it,pranė gjykatės s shkallės sė parė Korēė.Specialistėt lokalė tė energjisė ,mendojnė se nė kuadrin e nismėsShqipėria njė euroedhe TEC-i i kėtij qyteti mund tė rikthehet nė identitet.Pėr ta,godina egzistuese ėshtė nė njė gjendje mjaft tė mirė ,dhe ēėshtė mė kryesorja kėtu egzistojnė me dhjetera specialistė tė mesėm dhe tė lartė,qė mund ta bėjnė qė korēarėt mos e presin energjinė vetėm nga qielli.
-Erget Cenolli
Me prishjen e sistemit komunist dhe fillimin e epokės sė nivelit zero edhe TEC-et e Korēės e tė Maliqit filluan tė shkatėrrohen dhe degradojnė dita-ditės.Mbyllja e tyre u justifikua me shkaqe tė ndryshme si p.sh.;shterimi i minierave tė qymyrgurit,gjė qė nuk rezulton e vėrtetė sepse vetėm miniera e Babjenit ,rreth 25 km nga qyteti i Korēės,qė u zbulua vitet e fundit tė sistemit komunist,nuk u shfrytėzua asnjė metėr,dhe thuhet se aty ka rezerva qymyrguri pėr rreth 20 vjet.Nė TEC-in e Korēės dhe tė Maliqit, pas mbylljes, mbetėn vetėm disa punonjės,tė cilėt pėrgjigjen vetėm pėr konservimin dhe ruajtjen e tyre.Specialistėt e energjitikės, nė kėtė qytet, thonė se ky TEC mund tė rinovohet,sepse pjesa kryesore turbinat, mund tė punojnė.Para disa vitesh,e mė sakte kur nė krye tė bashkisė sė qytetit ishte kryebashkiak ing. Gjergji Duro,nga bashkia u ndėrmor,me financimin e KE,njė projekt qė bėnte tė mundur nėpėrmjet TEC-it,ngrohjen qėndrore tė qytetit.Ky projekt fitoi edhe ēmim nė njė prej konkurseve ndėrkombėtarė,por realizimi I tij mbeti nė mes pasi nė krye tė bashkisė erdhi agronomi Robert Damo.Sot TEC-i jo vetėm qė nuk punon,por edhe punonjėsit qė pėrgjigjen pėr konservimin dhe ruajtjen e tij,per muaj emuaj me radhe, nuk paghen,gjė qė i ka bėrė ata tė ankohen ndaj KESH-it,pranė gjykatės s shkallės sė parė Korēė.Specialistėt lokalė tė energjisė ,mendojnė se nė kuadrin e nismėsShqipėria njė euroedhe TEC-i i kėtij qyteti mund tė rikthehet nė identitet.Pėr ta,godina egzistuese ėshtė nė njė gjendje mjaft tė mirė ,dhe ēėshtė mė kryesorja kėtu egzistojnė me dhjetera specialistė tė mesėm dhe tė lartė,qė mund ta bėjnė qė korēarėt mos e presin energjinė vetėm nga qielli.
-Erget Cenolli
